Amatininkų klubas "Dvaro meistrai" vienija entuziastus – profesionalius amatininkus, restauratorius ir mokslininkus, – rekonstruojančius viduramžių, renesanso ir ankstyvojo baroko LDK ir Vilniaus miesto kultūrą: amatus bei amatininkų gaminius. "Dvaro meistrai" atkuria ir kitų laikotarpių amatus, dalyvauja su amatų rekonstrukcija ir mokymu susijusiuose projektuose, juos organizuoja.

Tai vienintelis amatininkų klubas Lietuvoje,kryptingai besiorientuojantis į dvarų amatų paveldą ir jo gaivinimą.

Meistrai, susitikę pirmajame Pilies festivalyje 2006 m., suprato, kad būnant kartu atsiveria naujos tobulėjimo galimybės. Dabar klubas vienija 14 amatininkų, atstovaujančių 13 senųjų amatų: puodininkystę, koklių gamybą, knygrišystę, kalvystę, peiliadirbystę, juvelyriką, juostų pynimą ir vijimą, krepšių ir kitų reikmenų pynimą, pluoštų paruošimą, verpimą, nėrimą kauline adata, verpalų ir audinių dažymą augaliniais dažais, muilo gamybą.

Kiekvienas mūsų klubo amatininkas galėtų papasakoti visiškai skirtingą savo kelio į rekonstrukciją istoriją. Nemažai klubo narių turi dešimties, penkiolikos metų ar didesnę darbo patirtį, aukščiausius kvalifikacinius įvertinimus. "Dvaro meistrams" norisi savo amato žinių lobyną atverti ir su visais pasidalinti jame sukauptomis vertybėmis ir patyrimu.

Turbūt geriausiai klubo veiklos idėją ir požiūrį į mūsų amatų paveldą nusako "Dvaro meistrų" prezidento Dainiaus Strazdo mintis:

Manufaktūrinės ir fabrikinės gamybos laikotarpiu amatininko prestižas nusmuko, - kaip tik tuo protarpiu atsirado menkinamasis „amatininkiškumo“ lyginant su „meniškumu“ terminas, nusakantis bedvasį, anemišką, kaip šiandien sakytume, „plastmasinį“ dirbinį. Tačiau paimkime viduramžius ir renesansą, čia amatininkas nuo menininko dar neatsiskyręs, jie sutampa, Ars ir Technē čia dar yra sinonimai. Tad mes siekiame ne tiek formuoti naujas, kiek atstatyti senąsias, prarastas vertes. Kokios šios vertės? Tai pagarba amatui, meistrui, dirbiniui, mūsų buičiai, aplinkai ir kasdienybei. Šiandien tradicinis amatas sugrįžta jau ne tiek kaip verslas, o kaip kūrybinio poreikio sąlyga.